Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Susirenčiau plausta iš prisiminimų Nemokėdamas plaukt vis tiek išplauksiu ant rimo Savo vieno jėgom siekiu svetimą salą Kurioje visko yra, tiktai neradau melo Paslaptingoi oazėj aš jaučiu, jog surasiu Ką nors amžino širdžiai – amžino [...]

Viltys turi savybę tapti realybe… Aš pavargau, o tu matyt nemoki, žeme Išmokinai įsiklausyt, girdėt išmokau pats žiūrėt išmokau, pamatyt kaip tu parodei kelią Kas kalba, kas nutyla, kas tai tylai atiteks Bereikalo tiek metų dovanojau skunduj Kodėl blogai ir kaip blogai, kad nežinioj pabundu, Kad kas grąžintu vasaras šaltas ir žiemas drėgnas Kaip gaila [...]

įkvėpdamas dangaus dažnai į žemę pasižiūriu Kodėl visi, kokie visi, kaip elgiasi, kaip meldžiasi Kam neįdomu, o kam įdomu Kas neskaičiuoja, o kas vien šypsenomis juokus atkartoja Ir būna taip, kad atsistoti pamiršti kaip Kaip reikia sustabdyti pūgas, akimis užlieti jūras Pripildyti dykynę smėlio, nukreipti vėju Sugaudyti visas žvaigždes, surinkti meilės trupinėlius Rašau, nes išsikraut [...]