Dar mokam drauge šypsotis, Dar pasiilgstam, būna. Bet meilė jau mums tik žodis, Ir žodžio daugiau nei kūno. Dar permuša tylą širdys, Dar plaukus suranda pirštai. Dar šaukiam, bet nebegirdim, Kad baigias kažkas, kad miršta. Pro mūsų langus jau Vienatvė žvalgosi Juodu liūdnu paukščiu. Sunkėja debesys Ir delnas gniaužiasi į žodį „nekenčiu“. (x2) Dar dvigulis [...]
Aš nežinau, kas bus rytoj, Pabūk, pabūk dar, senas drauge. Gal susitiksime ne tuoj, Kažkoks kartėlis gerklę graužia. Būk geras, dar po vieną taurę… žinai, šią naktį sapnavau Vaikėzą, žaidžiantį palaukėj Ir atsibudęs pravirkau. Juk baigsis visa tai staiga – Pasaulis tas, kuriam pavydžiu. Ir lauks manęs šalta kava, Tik aš prie jos jau nebegrįšiu. [...]
Ta tamsa – kur pasidėti, Kai nei žemės, nei dangaus. Nykiai smilksta cigaretė – Lyg viena, lyg be žmogaus. (x2) Cigaretė naktį vaikšto, Atsispindi vandeny. Ir nė velnio jai neaišku, Kam tu žemėj gyveni. (x2) Jai visai nerūpi lūpos – Ar bučiuosis, ar raudos, Paprasčiausiai patyliukais Ji save joms atiduos. (x2) Ir nukris i šlapią [...]
Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynai Kaip žydėjimas lauko gėliu Ar mylėjai mane nežinojau Ar mylėsi paklausti bijau Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant į tave kaip ligšiolei ėjau Vėlu vakarą, rudenį pilką Tavo balsas per rūką aidės šauks į kelią, į tolimą ilgą Pasitiks ir per nakti lydės [...]
Ak, tie metų laikai, kaip gerai, Kad jie mus malonumais gaivina. Pražysta pavasarį rožių kerai, O ruduo dovanoja mums vyno. Dienos trumpyn, tu nerimsti, širdie, Nors ir kaip man būtų to gaila. Kol pavasaris, vynui sudie, Kai ruduo – sudie, mano meile. Aš norėčiau tuo pat metu Turėti ir meilės, ir vyno, Bet meilė ir [...]
Baltais pūkeliais krinta snaigės Iš viesulingų debesų. Išskrido paukščiai link dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės. Lai krykštauja toli nuo mūs, Užmiršę darganas ir lietų! Išskridę paukščiai į namus Sugrįš pavasarį saulėtą. Kokia baugi rimtis aplinkui, Kaip viskas tuščia ir nyku, Kai negirdėti virš laukų Sparnuotų mūsų giesmininkų! Drauguži mielas, būk ramus: šaltos žiemos ranka [...]
Sėdim jauni, dar nepasenę, šitiek patyrę, Motinos veidas tyliai plevena, ašaros byra. žodžiai kaip karšto vaško lašeliai rieda ir rieda, Tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą. Motinos veidas liūdintis jauną mintį išblaško. žvakė labai neskubėdama krauna purmuro vašką. žvakės liepsnelės regis patamsy – dūmai, kaip gėlės. Taip ir gyvensim, taip ir gyvensim, metais [...]
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, Kai pasibels lietus į tavo širdį, Tu nesislėpk, nuo jo nebėk, Jei sulijai nesigailėk. Buvo žemė šalta, žmonės buvo šalia, Krito žemėn tada, žiemužėlė šalta. Ir nutiko staiga, snaigė tapo melsva, žemė tapo žalia nuo lietaus.
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O, tik tolyn, o, tik tolyn Svajonės baltos, žibuoklės mažos O, tik tolyn. ėjo, keliavo, nieko nematė. žemė pabalo, slinko gelmėn. Metais paseno, neaimanavo, Nors lapai nukrito, bet ėjo toliau. O, tik toliau, o, tik toliau [...]
Buvo laikas ramus ir lėtas, O dangus gilus ir žvaigždėtas. Baltas mėnuo pro debesį švietė. Kaip tu jo norėjai turėti… Baltos kibirkštys žiro ant sniego, Buvo medžiai apsvaigę nuo miego Ir tik paukščiai plasnojo: – Kalėdos! Ir ant sniego prasiskleidė žiedas. Pried.: Tu ėjai pavargęs ir lėtas, Numylėtas tu, nemylėtas.. Jei mokėtum, jei tik galėtum, [...]