O mėnulyje nėra mokyklų Ir mėnulyje nevyksta karas, O mėnuly – daug valgyklų, Kur nemokamos bandelės. O mėnulyje gyvena elniai, Jų nenumuša mašinos, Kai jie žiūri šitaip švelniai, Net vaikams nėra anginos. O mėnulyje nešlampa kojos Ir mėnulyje nemiršta tėčiai, Ten kiekvienas pats sau Nojus, Ten visai nereikia skėčių. O mėnulyje yra drakonų, Juos paglostyti [...]
Tavo akyse ganosi arkliukai, Bet dangus jose visada apniūkęs. Tu žinai žodžius, jie nuo tavęs bėga Viskas panašu į žaidimą Lego. Nes dieną, kai tu gimei – Lijo lijo lijo Dieną, kai tu gimei – Lijo lijo lijo… Lego iš vorų, Ant tualeto sienų Iš aklų šunų Ir pušų kamienų. Tu žinai žodžius – Jie [...]
Tu gimei prasidėjus nesibaigiančiam karui, Dužo kūnai ir snigo lėktuvų sparnais, Nieks nesimeldė Dievui, kuris emigravo į kitokias Visatas su visais angelais. žeme, sukis greitai… (x4)
Tavo miestas – betoninės kaladėlės, Kvailos varnos vis prišąla prie laidų. Aš naminė tavo kanarėlė, Man nešalta, tik truputį neramu. Ei, maitinki iš delno mane, šis narvelis per ankštas – ar ne? Gink savo liūdesį lauk, ar žinai – Vasaris nebus amžinai, Vasaris nebus amžinai… Tavo miestas – betoninės kaladėlės, Kvailos varnos pergraužė laidus, Rytas [...]
Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais jie guli po lova ir rėkia: „tai mes!” tik nieks jų neieško ir nieks jų neras… žvirbliai kiemeliuose groja šermukšniu kiemsargis šoka tarp dvokiančių šiukšlių laikrodžiai muša, sumuša juos kol laiko nelieka mano namuos mano namuos, mano namuos…
Tarp traukinių bėgių aguona žydėsiu, Akliems mašinistams skirsiu dainas, Giedosiu, giedosiu, giedosiu, giedosiu, Nors jie niekada nesupras. Tarp traukinių bėgių aguona žydėsiu, Ramybėje saugosiu kaltes numuštas, Linguosiu, linguosiu, linguosiu, linguosiu, Kol rudeniai plyšaus ir verks į balas… Kai ateis mano mirtelė, Ramumaramumaramu Ramumaramumaramu Ramumaramuma… (x3) Vai ateik, mano mirtele, Ramumaramumaramu Ramumaramumaramu Ramumaramuma…
Aš paskutinis mamutas šioj įšalo žemėj Mano iltys per trumpos O akys – per senos. Archeologai sapnuoja Tamsiom naktim mane – Jų šunys loja ir loja, Man amžina nemiga. Aš pamiršau, kaip kalbėti Mamutų maldas, Ir nėra nieko, kas galėtų Man priminti jas, Nes mano brolių skeletai Muziejuose dulka, Aš norėčiau numirti, Bet mano šonai [...]
Jei aš šokčiau pro langą – Tai tik lapkričio mėnesį, Kai šaligatvis klotas Nukraujuojančiais lapais. į mane pažiūrėti subėgtų Kiemo vaikai. Aš šypsočiausi jiems, Aš šypsočiausi jiems dar ilgai. Aš sakyčiau: – Vaikučiai, nebijokite nieko: Nei mirties, nei mokyklos, nei blogų pažymių. Aš sakyčiau: – Vaikučiai, kad tik jūs žinotumėt, Kaip visa tai nesvarbu, Nesvarbu… [...]