čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos čia man už tai, Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau Nors ten viršuj be proto šalta, Bet užtat gerai žiūriuos čia man už tai, Kad vakar numiriau iš neturėjimo ką veikti čia [...]
Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė. Mano laikas – tai ne pinigai. Mano laikas – pavasaris, Kokio dar nematei. Aš atšilusi musė. Ant tavo veido tokią tiesą randu, Kad, net sau nemeluoju, Jog medų nešu. Aš atšilusi musė. Jau girdi, bet [...]
Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu nelygioj kovoj Tad išskirkit man kampelį dangaus Leiskit šiandien pabūt silpnadvasišku, Aš taip noriu noriu šį rytа alaus Ir dar vyšnia žydėt laisvalaikiu Ten kur leidžiasi saulė nuo pajuodusių lubų, Kur tave pažinau iš siūbuojančių [...]
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus pakelės akmenukas Sugirgžda po vėjo padu, Kur rauplėtas vežiko anūkas šunėkus skandina po du. Dar ne laikas žiemot… O, dar ne laikas žiemot… Ir jis žiūri į balzganą tolį, Inkštimą užspaudęs delne, Ten, [...]
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa, ką turėjau, Rytui neatidėjau… Ką dabar daryt? Ką gali veikt Toks mažas vėjas kaip aš Tokiam dideliam mieste kaip tavo? Aš, pripratęs pūst Padžiautų rūbų alėjose, čia jausiuos nesavas. Tik suksiuos palei žemę Ir švilpsiu praeivių [...]
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja nuskęst, Bet vis plaukia ir plaukia ir plaukia pro šalį. čia barstome nuomones, čia gliaudom mintis, Svetimi vaikai per tą laiką užauga, Ir nukanda Vilniaus bokštams galvas neviltis, O pliki stogai plaukais apauga. čia [...]
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį į tavo sveikatа išgertas taures Ei, žmogau, tu juk gyveni taip, kaip stovi Nuo pat šios dienos įkūrimo pradžios Ei, žmogau, šį apgailėtinа stovį Paveldėjai iš užsienio ar iš mamos PRIEDAINIS Ei, žmogau, o o o… [...]
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. šiai vienai nakčiai veidus teužsninga, nieks neieškos, galvos, kad išėjai. Mėnulis duš į juodą sienų tinką, užšals laiškuos neatplėšti klijai. Lytėsim žiemą – baltą kuojos pūslę, išleisim orą, perrėžę nagu, ir aimaną, vos girdimą ir duslią, [...]
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų Mano draugų šešėliai išblukę, šalna padengti Per mažą mes gavom kepurę paslėpt, kad pliki Savo kelio gale apžiūrėki save, tokį didelį, gražų Apkamšytą spalvom, nusagstytą skoningais miražais Ir tik atmintis, kaip aidas paklydęs, sugrįš per [...]
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai, Vos tik sušlapo sparnus Kiemo sargas dar bandė skraidyt – Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik – Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka brydę Rytą gaidžiais pakilę Vėl [...]