Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių, Drugeliai, skrendantys link debesų. Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš. Atsitraukimui nėra, nėra kelių, Nutrūkę laidai išorinių ryšių, Mašinistui galutinė stotis – tu. Pasigailėkit visų gyvų padarų, Tamsuolis irgi gali būti žmogum. Atleiskit, jei per daug banalu. Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus, Nuotaka paliko savo namus, Jie [...]