Per skausmą, per tirpstantį sniegą Per ugnį, per šaltas akis Per liepas, per vystančius sodus Per žiemą, į tavo mintis Negrįšiu Pr. Nes būna, kad paukščiai krenta Būna, kad rankos tyli Būna, kad žmonės verkia Būna, šaukiu nebyliai Pamiršiu, prarasiu tikėjimą Namais, kurių nebebus Sudegsiu, apgausiu kentėjimą Neteisiu, ne mano dangus