Vinguriavo takelis tarp arimų pilkų Ir atėjo bernelis netikėtu laiku. Pasisveikinęs klausė: ką viena aš veikiu? Atsakiau jam: šypsausi, o kai liūdna – verkiu. Ko tau verkti? – šypsojos ir pagyrė kasas, O basas mano kojas vilgė ryto rasa. Aš ėjau ir jis ėjo, prisiglaudęs šalia Tartum rytmečio vėjas, toks švelnus, pievele. Ak, pavydžios kaimynės [...]