(žodžiai: Vytautas Bložė) Ak, kasdien ošesys šitas skamba Katras kaimynų ilgesys tartum skausmas. Ten kur nebaigta sakmė, šaukia Vidudienio giesmė, laukia. O kalnai, tolimi kalnai Ir melsva gelmė naktų. Ten, kur pievų laukinės gėlės žydi širdyje ir prie kasų. Ten, kur liko gyvent mažam namely Nebaigta kalnų sakmė. Ten į širdį jausmai gundo sieloj Kai [...]

(žodžiai: V. Bložė) Jūra, mus išauginusi jūra, jūra mūs motina, Audros vėjuos liūliavai tu mus lopšine savo. Jūra, jau atsisveikinam, jūra, klystam išklystam jau. Ak motulė – jūra, jūra, laimės tu man palinkėk. Kartais meilė ateina į mūsų širdį – saldus nektaras kvapnių pirmutinių gėlių. Už audrų jūros dainą, už gyvybę ir mirtį Ji man [...]