« Vytautas Kernagis, Povilas Meškėla, Neda »

Vytautas Kernagis – Armonika

Vytautas Kernagis – Armonika

Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą sumedžiot.   Armoniką tik paėmiau ir nutariau   Niekuomet neatsiskirt su ja.   Liūdesy ar džiaugsme visuomet ji su manim.   Armonika, kaip gera man keliauti su tavim! Bet mane Brazilija pasveikino šaltai, Visi pinigai išėjo man ūmai. Nesuspėjau [...]

Vytautas Kernagis – 100 pavasarių

Vytautas Kernagis – 100 pavasarių

Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas! Išeini – aplinkui gyvenimo potvynis Visus širdies kalnus baigia apsemti. Bendrai pasiutimas eina visuotinis, Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti. Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų, Kad akuliorių stiklai neištirptų, O jei plaukus rasa katram [...]

Vytautas Kernagis – Baladė apie dvi sraiges

Vytautas Kernagis – Baladė apie dvi sraiges

Kartą dvi sraigės išėjo į mirusio lapo laidotuves Jos nešės po juodą kriauklę Ir krepą aplink ragelius Išėjo juodvi vėlyvą, Nuostabų rudenio vakarą O kai atvyko, deja, Jau buvo tikras pavasaris Jau buvo tikras pavasaris Jau buvo tikras pavasaris Tikras pavasaris… Tie lapai, mirę visi, Dabar atgimę žaliavo Ir mūsų sraigės vargšelės Labai labai nusivylė [...]

Vytautas Kernagis – Baltas paukštis

Vytautas Kernagis – Baltas paukštis

Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man… Kol dar tarp gatvių ir namų Nepasiklydo mano balsas, Kol dar tavim šventai tikiu Kol dar tikiu šventai… Po nakties diena, Po lietaus miškai kvepia, Po mirties šviesa Amžina… Tarp Lietuvos Ir tarp dangaus aukšto Gieda [...]

Vytautas Kernagis – Dūmelis danguje

Vytautas Kernagis – Dūmelis danguje

Kol aš dar žilas nebuvau, Skraidžiau padebesiuos. Bet iš aukštybių nukritau Ir žemėje rausiuos. Ir doras būti aš bandžiau, Ir apsimest kvailiu, Kol vieną kartą pamačiau, Kad nieko negaliu. žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. (x2) Kuriems velniams seniems viltis – Ir ką ji bepadės! [...]

Vytautas Kernagis – Išeinu

Vytautas Kernagis – Išeinu

Išeinu, palieku tave, nepyk, Išeinu, palieku tave, atleisk. Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos, Nežinai, kas tai bičių medus. Norėjau atnešti Tau Iš pievų, iš pievų laukinių bičių medaus. Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, [...]

Vytautas Kernagis – Gera žinoti iš anksto

Vytautas Kernagis – Gera žinoti iš anksto

Kaip gera iš anksto žinoti, Kur pateka saulė, kur leidžias. Kur sniegas pirmiausia ištirpsta Ir ima žibuoklės žydėt. Kaip gera žinoti iš anksto, Kur suka lizdelį dagilis. Kur žemuogės sirpsta saldžiausios, Kur noksta rusvi riešutai. Kaip gera iš anksto žinoti, Kada prasidės šienapjūtė, Kada rugiapjūtė, ką dirbsim šiandieną, ką veiksim rytoj. Kaip gera žinoti iš [...]

Vytautas Kernagis – Ištirpsta sniegas

Vytautas Kernagis – Ištirpsta sniegas

Ištirpsta sniegas, Saulės šilumoj atbunda gėlės. Jaučiu, kaip plaka širdis karštai, ją glosto vėjas. Ir karštą ašarą ant savo skruosto Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto Atklydęs vėjas, bet ne tavo Taip švelnios rankos, kurios mylavo Apleistą širdį, kuri taip virpa Ir trokšta meilės labirintų, Paklysti nori jų ramybės tamsoje. Ištirpęs sniegas Nuteka šlaitais žiemos [...]

Vytautas Kernagis – Jei žinotum tu

Vytautas Kernagis – Jei žinotum tu

Jei žinotum tu, jei žinotum Kaip pasiilgau aš tavo rankų, Tokių švelnių švelnių, Tokių gerų, gerų Ir stebuklingų lyg sapne… Jei žinotum tu, jei žinotum, Kaip trūksta man tavęs, man tavęs… Ir tik lietaus lašai, Ir tik lašai lietaus Gal jie tau viską pasakys… Paklausyk, kaip lyja lietūs… Paklausyk, kaip lyja lietūs… Paklausyk…

Vytautas Kernagis – Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

Vytautas Kernagis – Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj, Raudonos, kad pravirkt gali, – Rasa ten laša nuo lelijų – Lyg dalgio ašmenys – gaili. Ir pjauna širdį tarsi dobilą Lig gyvuonies, lig pašaknų, O vakarais kažko taip tolima, Kažko nėra, kažko nėra – lyg artimų. Tokia tyla gyvybėn smelkias Kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia Dainuodami – lyg [...]

Page 1 of 3123
Autofanai | Neklinojamas turtas | Top Sex | Nemokami skelbimai | Pump.lt | Topcar.lt | Turizmas Lietuvoje | Anekdotai | Top Receptai | Laimėk konkursą, gauk prizą! | Keliones |